Vasario 11-ąją Bažnyčios liturgija mini Lurdo Švč. Mergelę Mariją. 1858 metais Lurde, netoli Pirėnų kalnų, šv. Bernadetai Soubirous apsireiškusi Dievo Motina Marija apie save pasakė: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“.
1958 m. enciklikoje „Le pelerinage de Lourdes“ paminėdamas Marijos apsireiškimų Lurde šimtmetį, popiežius Pijus XII priminė savo pirmtako žodžius, ištartus 1933 metais per Bernadetos Soubirous kanonizavimo apeigas, jog atrodytų, kad tai, ką 1854 m. popiežius Romoje „savo neklystančiu mokymu paskelbė – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą – Nekalčiausioji Dievo Motina, pagirta tarp moterų, panorėjo savo lūpomis patvirtinti ir tai netrukus apreiškė per garsųjį apsireiškimą Masabielio grotoje“.
Pijus XII, prieš tapdamas popiežiumi, 1937 metais lankėsi Lurde Pijaus XI pavedimu – kaip popiežiaus legatas vadovo apeigoms, kuriomis Lurdo šventovėje buvo iškilmingai užbaigti visuotinėje Bažnyčioje švęsti Atpirkimo šventieji metai.
Visi popiežiai Marijos apsireiškimuose Lurde įžvelgė dvasinį ryšį su Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimu ir rūpinosi Marijos apsireiškimų Lurde pamaldumo skleidimu, kai kurie prieš išrinkimą lankėsi Lurdo šventovėje – A. Ratti (Pijus XI), A. G. Ronacalli (Jonas XXIII) ir G. B. Montini (Paulius VI), o popiežiai šv. Jonas Paulius II ir Benediktas XVI ne tik įvairiais būdais skatino Lurdo pamaldumą, bet ir surengė apaštališkąsias keliones į Lurdo šventovę. Joje kasmet iki koronaviruso pandemijos lankydavosi milijonai piligrimų, daugelis meldė pagijimo nuo kūno ir dvasios negalių.
Pijus IX skatino pamaldumą, įvairiomis dovanomis parėmė šventovės Lurde statybą, pasiuntė karūną kieme pastatytai Marijos statulai.
Leonas XIII leido švęsti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo liturginį minėjimą Lurde, įrengė ir palaimino Lurdo grotą Vatikano soduose.
Pijus X nurodė švęsti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo liturginį minėjimą Visuotinėje Bažnyčioje, enciklikoje „Ad diem illum“ patikino, jog „vos Pijus IX paskelbė katalikų tikėjimo tiesą, jog Marija nuo pradžios buvo be nuodėmės dėmės, pati Mergelė Marija Lurde pradėjo vykdyti nuostabius darbus“. Jis įkūrė Lurdo vyskupiją, sujungtą su Tarbo vyskupija, ir pradėjo Bernadetos Soubirous beatifikacijos procesą.
Benediktas XV, būdamas Bolonijos vyskupu, surengė savo vyskupijos piligriminę kelionę į Lurdą ir labai troško pats ten nuvykti, bet jam sukliudė Didysis karas. Jis Lurdo vyskupui įteikė palijų.
Pijus XI 1925 m. apreiškimų regėtoją s. Mariją Bernadetą Soubirous paskelbė palaimintąja ir 1933 m. – šventąja, nurodė Atpirkimo šventuosius metus užbaigti Lurdo apsireiškimų vietoje, pasiuntė į Lurdą savo legatą kardinolą E. Pacelli (būsimą Pijų XII).
Pijus XII Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos šimtųjų metinių proga paskelbė Marijos metus, o apsireiškimų Lurde šimtosioms metinėms skyrė encikliką ir pradėjo šimtmečio jubiliejų. Jis rėmė naujos, per 25 000 piligrimų talpinančios požeminės šventovės statybą Lurde, naują šventovę, dedikuotą popiežiui šv. Pijui X, 1958 metais pašventino popiežiaus legatas, apaštališkasis nuncijus Paryžiuje Angelo Giuseppe Roncalli (būsimasis Jonas XXIII).
Jonas XXIII 1959 metų vasario 15 dieną Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje iškilmingai užbaigė Marijos apsireiškimų Lurde šimtmečio jubiliejų. 1960 m. Lurdo vyskupas jam padovanojo Lurdo šventovės altorių, kuris dabar stovi Vatikane popiežiaus Leono XIII įrengtoje Lurdo Marijos grotoje.
Giovanni Battista Montini (Paulius VI) Lurdo Marijos apsireiškimų grotoje lankėsi būdamas Milano arkivyskupu.
Albino Luciani (Jonas Paulius I) lydėjo savo vyskupijos piligrimus į Lurdo šventovę.
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, aplankęs Marijos apsireiškimų vietą. Jis Lurde lankėsi du kartus (1983 ir 2004 m.). Lurdas buvo ir jo paskutinės apaštališkosios kelionės tikslas.
Benediktas XVI 2008 m. lankėsi Lurde Marijos apsireiškimų 150 metinių proga. 2013 metų vasario 11 – Lurdo Marijos šventės dieną – jis pranešė apie savo pasitraukimą iš visuotinės Bažnyčios ganytojo pastoracinių pareigų vasario 28 dieną.
Popiežius Pranciškus savo pirmtakų pavyzdžiu kasmet paskutinę gegužinių pamaldų dieną vadovauja Rožinio maldai Lurdo grotoje Vatikane.
2020 metų gegužės 30-ąją popiežiaus vadovauta Rožinio malda buvo transliuojama visam pasauliui, jo maldoje virtualiai dalyvavo pagrindinės Marijos šventovės visuose penkiuose žemynuose, įskaitant Lurdo. Rožinio maldos kreipimesi popiežius paragino viso pasaulio katalikus melsti Marijos užtarimo pandemijos slegiamai žmonijai, buvo kalbama popiežiaus Pranciškaus pasiūlyta malda:
„O Marija, tu visada švieti mūsų kelyje kaip išganymo ir vilties ženklas. Koronaviruso pandemijos metu atkreipk į mus savo gailestingas akis, paguosk tuos, kurie liūdi. Pažadink pasitikėjimą tų, kuriems nerimą kelia ateities netikrumas ir padariniai ekonomikai bei darbui. Dievo Motina ir mūsų Motina, melsk už mus Dievą, gailestingumo Tėvą, kad šis sunkus išbandymas baigtųsi ir grįžtų vilties bei ramybės perspektyva. Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda, apkabink visus savo kenčiančius vaikus ir išprašyk Dievo savo visagale ranka išlaisvinti mus nuo tos baisios epidemijos, kad gyvenimas galėtų ramiai grįžti į normalią tėkmę. Patikime tau save, Ligonių Sveikata.“
(SAK / Vatican News)
